stumbris

stum̃bris sm. (2) Rtr, KŽ; SD374, Sut, N, Kos35, Š, stumbrỹs (4) KŽ žr. 1 stumbras 1: Gėrė iš ragų taurių ar stumbrių S.Dauk. Mūs seniai girininkai stumbrius, meškas vaikė A1884,234.